Declinatore / Coniugatore Latino
FORMA DEPONENTE: |
INDICATIVO |
PRESENTE |
I sing. | dispartĭor |
II sing. | dispartīris, dispartīre |
III sing. | dispartītur |
I plur. | dispartīmur |
II plur. | dispartimĭni |
III plur. | dispartiuntur |
IMPERFETTO |
I sing. | dispartiēbar |
II sing. | dispartiebāris, dispartiebāre |
III sing. | dispartiebātur |
I plur. | dispartiebāmur |
II plur. | dispartiebamĭni |
III plur. | dispartiebantur |
FUTURO SEMPLICE |
I sing. | dispartĭar |
II sing. | dispartiēris, dispartiēre |
III sing. | dispartiētur |
I plur. | dispartiēmur |
II plur. | dispartiemĭni |
III plur. | dispartientur |
PERFETTO |
I sing. | dispartitus, –a, –um sum |
II sing. | dispartitus, –a, –um es |
III sing. | dispartitus, –a, –um est |
I plur. | dispartiti, –ae, –a sumus |
II plur. | dispartiti, –ae, –a estis |
III plur. | dispartiti, –ae, –a sunt |
PIUCHEPERFETTO |
I sing. | dispartitus, –a, –um eram |
II sing. | dispartitus, –a, –um eras |
III sing. | dispartitus, –a, –um erat |
I plur. | dispartiti, –ae, –a eramus |
II plur. | dispartiti, –ae, –a eratis |
III plur. | dispartiti, –ae, –a erant |
FUTURO ANTERIORE |
I sing. | dispartitus, –a, –um ero |
II sing. | dispartitus, –a, –um eris |
III sing. | dispartitus, –a, –um erit |
I plur. | dispartiti, –ae, –a erimus |
II plur. | dispartiti, –ae, –a eritis |
III plur. | dispartiti, –ae, –a erunt |
PRESENTE |
I sing. | dispartĭar |
II sing. | dispartiāris, dispartiāre |
III sing. | dispartiātur |
I plur. | dispartiāmur |
II plur. | dispartiamĭni |
III plur. | dispartiantur |
IMPERFETTO |
I sing. | dispartīrer |
II sing. | dispartirēris, dispartirēre |
III sing. | dispartirētur |
I plur. | dispartirēmur |
II plur. | dispartirēmini |
III plur. | dispartirentur |
PERFETTO |
I sing. | dispartitus, –a, –um sim |
II sing. | dispartitus, –a, –um sis |
III sing. | dispartitus, –a, –um sit |
I plur. | dispartiti, –ae, –a simus |
II plur. | dispartiti, –ae, –a sitis |
III plur. | dispartiti, –ae, –a sint |
PIUCHEPERFETTO |
I sing. | dispartitus, –a, –um essem |
II sing. | dispartitus, –a, –um esses |
III sing. | dispartitus, –a, –um esset |
I plur. | dispartiti, –ae, –a essemus |
II plur. | dispartiti, –ae, –a essetis |
III plur. | dispartiti, –ae, –a essent |
IMPERATIVO |
PRESENTE |
II sing. | dispartīre |
II plur. | dispartimĭni |
FUTURO |
II sing. | dispartītor |
III sing. | dispartītor |
II plur. | – |
III plur. | dispartiuntor |
INFINITO |
PRESENTE |
dispartīri |
PERFETTO |
Singolare: | dispartitus, –a, –um esse |
Plurale: | dispartiti, –ae, –a esse |
FUTURO |
Singolare: | dispartitūrūm, –am, –ūm |
Plurale: | dispartitūros, –as, –a |
PARTICIPIO |
PRESENTE |
dispartiens, –ientis |
FUTURO |
dispartitūrūs, –a, –ūm |
SUPINO |
Attivo: | dispartitum |
Passivo: | dispartitu |
GERUNDIO |
Genitivo: | dispartiendi |
Dativo: | dispartiendo |
Accusativo: | ad dispartiendum |
Ablativo: | dispartiendo |
|
GERUNDIVO |
dispartiendus, –a, –um |
Sfoglia il dizionario
A
B
C
D
E
F
G
H
I
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
T
U
V
W
X
Y
Z
{{ID:DISPARTIOR200}}
---CACHE---
|
I nostri siti:
En français
In english
In Deutsch
En español
Em portugues
По русски
Στα ελληνικά
|
Ën piemontèis
|