Declinatore / Coniugatore Latino
PRESENTE |
I sing. | dēlinĭo |
II sing. | dēlinis |
III sing. | dēlinit |
I plur. | dēlinīmus |
II plur. | dēlinītis |
III plur. | dēlinĭunt |
IMPERFETTO |
I sing. | dēliniēbam |
II sing. | dēliniēbas |
III sing. | dēliniēbat |
I plur. | dēliniebāmus |
II plur. | dēliniebātis |
III plur. | dēliniēbant |
FUTURO SEMPLICE |
I sing. | dēlinĭam |
II sing. | dēlinĭes |
III sing. | dēlinĭet |
I plur. | dēliniēmus |
II plur. | dēliniētis |
III plur. | dēlinĭent |
PERFETTO |
I sing. | delinii o delinivi |
II sing. | deliniisti o delinivisti |
III sing. | deliniit o delinivit |
I plur. | deliniĭmus o delinivĭmus |
II plur. | deliniistis o delinivistis |
III plur. | deliniērunt o delinivērunt, ēre |
PIUCHEPERFETTO |
I sing. | deliniĕram o delinivĕram |
II sing. | deliniĕras o delinivĕras |
III sing. | deliniĕrat o delinivĕrat |
I plur. | delinierāmus o deliniverāmus |
II plur. | delinierātis o deliniverātis |
III plur. | deliniĕrant o delinivĕrant |
FUTURO ANTERIORE |
I sing. | deliniĕro o delinivĕro |
II sing. | deliniĕris o delinivĕris |
III sing. | deliniĕrit o delinivĕrit |
I plur. | delinierĭmus o deliniverĭmus |
II plur. | delinierĭtis o deliniverĭtis |
III plur. | deliniĕrint o delinivĕrint |
PRESENTE |
I sing. | dēlinĭam |
II sing. | dēlinĭas |
III sing. | dēlinĭat |
I plur. | dēliniāmus |
II plur. | dēliniātis |
III plur. | dēlinĭant |
IMPERFETTO |
I sing. | dēlinīrem |
II sing. | dēlinīres |
III sing. | dēlinīret |
I plur. | dēlinirēmus |
II plur. | dēlinirētis |
III plur. | dēlinīrent |
PERFETTO |
I sing. | deliniĕrim o delinivĕrim |
II sing. | deliniĕris o delinivĕris |
III sing. | deliniĕrit o delinivĕrit |
I plur. | delinierĭmus o deliniverĭmus |
II plur. | delinierĭtis o deliniverĭtis |
III plur. | deliniĕrint o delinivĕrint |
PIUCHEPERFETTO |
I sing. | deliniissem o delinivissem |
II sing. | deliniisses o delinivisses |
III sing. | deliniisset o delinivisset |
I plur. | deliniissēmus o delinivissēmus |
II plur. | deliniissētis o delinivissētis |
III plur. | deliniissent o delinivissent |
IMPERATIVO |
PRESENTE |
II sing. | dēlini |
II plur. | dēlinīte |
FUTURO |
II sing. | dēlinīto |
III sing. | dēlinīto |
II plur. | dēlinitōte |
III plur. | dēliniunto |
|
PARTICIPIO |
PRESENTE |
dēliniens, –ientis |
FUTURO |
delinitūrūs, –a, –ūm |
INFINITO |
PRESENTE |
dēlinīre |
PERFETTO |
deliniisse o delinivisse |
FUTURO |
Singolare: | delinitūrūm, –am, –ūm esse |
Plurale: | delinitūros, –as, –a esse |
GERUNDIO |
Genitivo: | dēliniendi |
Dativo: | dēliniendo |
Accusativo: | ad dēliniendum |
Ablativo: | dēliniendo |
SUPINO |
delinitum |
Vedi la forma passiva di questo lemma
Sfoglia il dizionario
A
B
C
D
E
F
G
H
I
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
T
U
V
W
X
Y
Z
{{ID:DELINIO100}}
---CACHE---
|
I nostri siti:
En français
In english
In Deutsch
En español
Em portugues
По русски
Στα ελληνικά
|
Ën piemontèis
|