Declinatore / Coniugatore Latino
FORMA PASSIVA: |
INDICATIVO |
PRESENTE |
I sing. | obstĭnor |
II sing. | obstĭnāris, obstĭnāre |
III sing. | obstĭnātur |
I plur. | obstĭnāmur |
II plur. | obstĭnamĭni |
III plur. | obstĭnantur |
IMPERFETTO |
I sing. | obstĭnābar |
II sing. | obstĭnabāris, obstĭnabāre |
III sing. | obstĭnabātur |
I plur. | obstĭnabāmur |
II plur. | obstĭnabamĭni |
III plur. | obstĭnabantur |
FUTURO SEMPLICE |
I sing. | obstĭnābor |
II sing. | obstĭnabĕris, obstĭnabĕre |
III sing. | obstĭnabĭtur |
I plur. | obstĭnabĭmur |
II plur. | obstĭnabimĭni |
III plur. | obstĭnabuntur |
PERFETTO |
I sing. | obstinatus, –a, –um sum |
II sing. | obstinatus, –a, –um es |
III sing. | obstinatus, –a, –um est |
I plur. | obstinati, –ae, –a sumus |
II plur. | obstinati, –ae, –a estis |
III plur. | obstinati, –ae, –a sunt |
PIUCHEPERFETTO |
I sing. | obstinatus, –a, –um eram |
II sing. | obstinatus, –a, –um eras |
III sing. | obstinatus, –a, –um erat |
I plur. | obstinati, –ae, –a eramus |
II plur. | obstinati, –ae, –a eratis |
III plur. | obstinati, –ae, –a erant |
FUTURO ANTERIORE |
I sing. | obstinatus, –a, –um ero |
II sing. | obstinatus, –a, –um eris |
III sing. | obstinatus, –a, –um erit |
I plur. | obstinati, –ae, –a erimus |
II plur. | obstinati, –ae, –a eritis |
III plur. | obstinati, –ae, –a erunt |
PRESENTE |
I sing. | obstĭner |
II sing. | obstĭnēris, obstĭnēre |
III sing. | obstĭnētur |
I plur. | obstĭnēmur |
II plur. | obstĭnemĭni |
III plur. | obstĭnentur |
IMPERFETTO |
I sing. | obstĭnārer |
II sing. | obstĭnarēris, obstĭnarēre |
III sing. | obstĭnarētur |
I plur. | obstĭnarēmur |
II plur. | obstĭnaremĭni |
III plur. | obstĭnarentur |
PERFETTO |
I sing. | obstinatus, –a, –um sim |
II sing. | obstinatus, –a, –um sis |
III sing. | obstinatus, –a, –um sit |
I plur. | obstinati, –ae, –a simus |
II plur. | obstinati, –ae, –a sitis |
III plur. | obstinati, –ae, –a sint |
PIUCHEPERFETTO |
I sing. | obstinatus, –a, –um essem |
II sing. | obstinatus, –a, –um esses |
III sing. | obstinatus, –a, –um esset |
I plur. | obstinati, –ae, –a essemus |
II plur. | obstinati, –ae, –a essetis |
III plur. | obstinati, –ae, –a essent |
IMPERATIVO |
PRESENTE |
II sing. | obstĭnāre |
II plur. | obstĭnamĭni |
FUTURO |
II sing. | obstĭnātor |
III sing. | obstĭnātor |
II plur. | – |
III plur. | obstĭnantor |
PARTICIPIO |
PERFETTO |
obstinatus, –a, –um |
INFINITO |
PRESENTE |
obstĭnāri |
PERFETTO |
Singolare: | obstinatus, –a, –um esse |
Plurale: | obstinati, –ae, –a esse |
FUTURO |
obstinatum esse |
GERUNDIVO |
obstĭnandus, –a, –um |
SUPINO |
obstinatu |
Sfoglia il dizionario
A
B
C
D
E
F
G
H
I
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
T
U
V
W
X
Y
Z
{{ID:OBSTINOR100}}
---CACHE---
|
I nostri siti:
En français
In english
In Deutsch
En español
Em portugues
По русски
Στα ελληνικά
|
Ën piemontèis
|