Declinatore / Coniugatore Latino
PRESENTE |
I sing. | moenĭo |
II sing. | moenis |
III sing. | moenit |
I plur. | moenīmus |
II plur. | moenītis |
III plur. | moenĭunt |
IMPERFETTO |
I sing. | moeniēbam |
II sing. | moeniēbas |
III sing. | moeniēbat |
I plur. | moeniebāmus |
II plur. | moeniebātis |
III plur. | moeniēbant |
FUTURO SEMPLICE |
I sing. | moenĭam |
II sing. | moenĭes |
III sing. | moenĭet |
I plur. | moeniēmus |
II plur. | moeniētis |
III plur. | moenĭent |
PERFETTO |
I sing. | moenii o moenivi |
II sing. | moeniisti o moenivisti |
III sing. | moeniit o moenivit |
I plur. | moeniĭmus o moenivĭmus |
II plur. | moeniistis o moenivistis |
III plur. | moeniērunt o moenivērunt, ēre |
PIUCHEPERFETTO |
I sing. | moeniĕram o moenivĕram |
II sing. | moeniĕras o moenivĕras |
III sing. | moeniĕrat o moenivĕrat |
I plur. | moenierāmus o moeniverāmus |
II plur. | moenierātis o moeniverātis |
III plur. | moeniĕrant o moenivĕrant |
FUTURO ANTERIORE |
I sing. | moeniĕro o moenivĕro |
II sing. | moeniĕris o moenivĕris |
III sing. | moeniĕrit o moenivĕrit |
I plur. | moenierĭmus o moeniverĭmus |
II plur. | moenierĭtis o moeniverĭtis |
III plur. | moeniĕrint o moenivĕrint |
PRESENTE |
I sing. | moenĭam |
II sing. | moenĭas |
III sing. | moenĭat |
I plur. | moeniāmus |
II plur. | moeniātis |
III plur. | moenĭant |
IMPERFETTO |
I sing. | moenīrem |
II sing. | moenīres |
III sing. | moenīret |
I plur. | moenirēmus |
II plur. | moenirētis |
III plur. | moenīrent |
PERFETTO |
I sing. | moeniĕrim o moenivĕrim |
II sing. | moeniĕris o moenivĕris |
III sing. | moeniĕrit o moenivĕrit |
I plur. | moenierĭmus o moeniverĭmus |
II plur. | moenierĭtis o moeniverĭtis |
III plur. | moeniĕrint o moenivĕrint |
PIUCHEPERFETTO |
I sing. | moeniissem o moenivissem |
II sing. | moeniisses o moenivisses |
III sing. | moeniisset o moenivisset |
I plur. | moeniissēmus o moenivissēmus |
II plur. | moeniissētis o moenivissētis |
III plur. | moeniissent o moenivissent |
IMPERATIVO |
PRESENTE |
II sing. | moeni |
II plur. | moenīte |
FUTURO |
II sing. | moenīto |
III sing. | moenīto |
II plur. | moenitōte |
III plur. | moeniunto |
|
PARTICIPIO |
PRESENTE |
moeniens, –ientis |
FUTURO |
moenitūrūs, –a, –ūm |
INFINITO |
PRESENTE |
moenīre |
PERFETTO |
moeniisse o moenivisse |
FUTURO |
Singolare: | moenitūrūm, –am, –ūm esse |
Plurale: | moenitūros, –as, –a esse |
GERUNDIO |
Genitivo: | moeniendi |
Dativo: | moeniendo |
Accusativo: | ad moeniendum |
Ablativo: | moeniendo |
SUPINO |
moenitum |
Vedi la forma passiva di questo lemma
Sfoglia il dizionario
A
B
C
D
E
F
G
H
I
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
T
U
V
W
X
Y
Z
{{ID:MOENIO100}}
---CACHE---
|
I nostri siti:
En français
In english
In Deutsch
En español
Em portugues
По русски
Στα ελληνικά
|
Ën piemontèis
|