Declinatore / Coniugatore Latino
FORMA PASSIVA: |
INDICATIVO |
PRESENTE |
I sing. | diffāmor |
II sing. | diffāmāris, diffāmāre |
III sing. | diffāmātur |
I plur. | diffāmāmur |
II plur. | diffāmamĭni |
III plur. | diffāmantur |
IMPERFETTO |
I sing. | diffāmābar |
II sing. | diffāmabāris, diffāmabāre |
III sing. | diffāmabātur |
I plur. | diffāmabāmur |
II plur. | diffāmabamĭni |
III plur. | diffāmabantur |
FUTURO SEMPLICE |
I sing. | diffāmābor |
II sing. | diffāmabĕris, diffāmabĕre |
III sing. | diffāmabĭtur |
I plur. | diffāmabĭmur |
II plur. | diffāmabimĭni |
III plur. | diffāmabuntur |
PERFETTO |
I sing. | diffamatus, –a, –um sum |
II sing. | diffamatus, –a, –um es |
III sing. | diffamatus, –a, –um est |
I plur. | diffamati, –ae, –a sumus |
II plur. | diffamati, –ae, –a estis |
III plur. | diffamati, –ae, –a sunt |
PIUCHEPERFETTO |
I sing. | diffamatus, –a, –um eram |
II sing. | diffamatus, –a, –um eras |
III sing. | diffamatus, –a, –um erat |
I plur. | diffamati, –ae, –a eramus |
II plur. | diffamati, –ae, –a eratis |
III plur. | diffamati, –ae, –a erant |
FUTURO ANTERIORE |
I sing. | diffamatus, –a, –um ero |
II sing. | diffamatus, –a, –um eris |
III sing. | diffamatus, –a, –um erit |
I plur. | diffamati, –ae, –a erimus |
II plur. | diffamati, –ae, –a eritis |
III plur. | diffamati, –ae, –a erunt |
PRESENTE |
I sing. | diffāmer |
II sing. | diffāmēris, diffāmēre |
III sing. | diffāmētur |
I plur. | diffāmēmur |
II plur. | diffāmemĭni |
III plur. | diffāmentur |
IMPERFETTO |
I sing. | diffāmārer |
II sing. | diffāmarēris, diffāmarēre |
III sing. | diffāmarētur |
I plur. | diffāmarēmur |
II plur. | diffāmaremĭni |
III plur. | diffāmarentur |
PERFETTO |
I sing. | diffamatus, –a, –um sim |
II sing. | diffamatus, –a, –um sis |
III sing. | diffamatus, –a, –um sit |
I plur. | diffamati, –ae, –a simus |
II plur. | diffamati, –ae, –a sitis |
III plur. | diffamati, –ae, –a sint |
PIUCHEPERFETTO |
I sing. | diffamatus, –a, –um essem |
II sing. | diffamatus, –a, –um esses |
III sing. | diffamatus, –a, –um esset |
I plur. | diffamati, –ae, –a essemus |
II plur. | diffamati, –ae, –a essetis |
III plur. | diffamati, –ae, –a essent |
IMPERATIVO |
PRESENTE |
II sing. | diffāmāre |
II plur. | diffāmamĭni |
FUTURO |
II sing. | diffāmātor |
III sing. | diffāmātor |
II plur. | – |
III plur. | diffāmantor |
PARTICIPIO |
PERFETTO |
diffamatus, –a, –um |
INFINITO |
PRESENTE |
diffāmāri |
PERFETTO |
Singolare: | diffamatus, –a, –um esse |
Plurale: | diffamati, –ae, –a esse |
FUTURO |
diffamatum esse |
GERUNDIVO |
diffāmandus, –a, –um |
SUPINO |
diffamatu |
Sfoglia il dizionario
A
B
C
D
E
F
G
H
I
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
T
U
V
W
X
Y
Z
{{ID:DIFFAMOR100}}
---CACHE---
|
I nostri siti:
En français
In english
In Deutsch
En español
Em portugues
По русски
Στα ελληνικά
|
Ën piemontèis
|